Grakščiai išsitiesei ant sofos –
Baltom krūtim pritvinko oras –
Nubluko žiedlapiai ir strofos...
 
Net angelų pritilo choras,
Kai Viešpats į bedugnę leidos
Nustebęs baisiai: „Utrum sit?..“
 
Ir liko amžiams tavo veidas,
Ir ta naktis – šviesi šviesi...
...........................................
 
Taip sužinojau, kad yra
Pasauly nuodėmė tyra.