sausis
driežui šalta
taigi
į kamuoliuką
uodegą suka
saulė
nors ir ištiesia spindulį
bet
jis
sauuuusiškas
drėgnas
kaip snaigė
jų gūsis už apykaklės
...

driežas nevaro avinėlio
į ąžuolo viršūnę
negena pupų kopėčiomis
debesis ganyti
tik
apsigobtų pats savąją skūrą
jei tik jį sugautų
išpeštų vilnos sviedinį
įsirangytų
peržiemavot

buria
iš mėlynųjų nagų
neoninių akių
šil šil ma
mana uodegėl
šil šil ma
mana širdela
šil šil ma
nevirsk nevirsk
į akmenėl

kad ti pavasariop
koks briedžiuks
nerastų
tik išnarėls
skūrels
fosilijos pėdsaką

ilgai ilgai žibutėj pūst
kolei žalčiokai su prieteliais
ausimis karpys mėlį
siurbs tikrąjį
spindulį po spindulio - - -