Atskriejo žvaigždžių spiečius tamsią naktį.
Vilioklis mėnuo tyliai žemėn nusileido.
Sidabriniu šerkšnu pradėjo medžiai degti.
Ir snaigėm glaudės ilgesys prie mano veido.

Alsavo kaminas baltais rangytais dūmais.
Kaip jonvabaliai švietė langų akys.
Raudonom sniegenom pražydo plikas krūmas.
Leduos giliai miegojo šulinys užakęs.
 
Žvaigždelių spiečiuj buvom du maži svajokliai.
Tik šelmis vėjas vėlė mūsų plaukus.
Gal pavyduolei pūgai atidavęs duoklę,
Pro sniego vėpūtinius dirsčiojo palaukėj.
 
Kažkas tyliai ratu pro mus praskriejo,
Sukėlęs švelnų saldų vėjo gūsį.
Tai baltas angelas ranka mus palytėjo.
Dabar tikiu — abu labai laimingi būsim.
 
Kai krištolinės snaigės žemėn nusileido.
Tarsi drugiai virpėjo delne tavo.
Po balto angelo sparnais
Dvi širdys meilės dainą uždainavo.