Apsvaigink dar žvilgsniu, dar nugirdyk tyla,
dar eilėraščiu vienu užburki,
nors ant gruodo, ant ledo basa ir akla
mano ašara mirtų nuo pašalo durklo.

Mirtinai užkapoki jausmus ir žodžius,
kurie upėm į naktį tekėjo,
dar vis skamba, dar gieda, dar šaukia, girdžiu,
mane vėtros ir pūgos, ir vėjai.

Dar kalbėk, netylėk, dar pravirki krauju,
dar ant pašalo putino uogos negęsta,
dar liepsnok, dar rusenk, aš tikiu,
dar ant sniego galiu tavo giesmę it sniegeną rasti.