Buvo liūdnas ruduo,
Tarsi paukščiai išskristų į karą:
Ir koviniai kovai,
Ir taikieji bulvarų balandžiai.
Žemėn krintančią plunksną
Į sūkurį vėjas įvėlė,
Ir mačiau- tavo veidas nubalo.

Buvo liūdnas ruduo,
Ir griežlė kimo užmiesčio pievoj,
Ir falangom per dangų
Girgsėdamos gervės nutolo,
O gegučių vaikai,
Antrąkart pamesti, vanagėjo.

Vėjuos raustančios sutemos
Plunksnos baltumą sugėrė.

Dagiliuk,
Dagiliuk,
Dagilėli, -
Tave man skaudėjo.