Atraski Viešpatie, iš naujo
           mane - paklydusį priimk -
paslėpk, kaip akmenuką saujoj
           ir nuo manęs paties apgink.



Atleisk man - vėl aš sukietėjęs
           ir sausas - juk akmuo esu,
ir nors žinai, kad nusidėjau -
           vėl pašauki mane vardu.



Pašaukęs, vieno nepalieki -
           ištikimai laikai delne -
nuo Tavo ašaros sudrėkęs
           imu aš atspindėt Tave.



Tave, kaip gelbėtoją savo
           širdim išmokstu atpažint
ir tai, kas prarasta, iš naujo
           man leidi vėl susigrąžint. --



Todėl laimingas aš keliauju -
           akmuo, atspindintis Tave,
nes atrastas Tavęs iš naujo
           ir išsuptas Tavam delne.