Nepraverk langų
Aš prie jų negaliu prisiliesti

saldūs dūžiai širdies
uždaryti į pravirą kiautą

mane masina
perbristi dangų lyg miestą

ligi tavęs
ligi šiluma spindinčių rankų

tik nepraverki langų
aš pažįstu šį virpulį

godžios akys
įsminga į sielą per tylintį stiklą

mano žvėris
po akimirką pradeda tirpti

tik neatverki širdies
tik neleisk jam išnykti