Voratinkliai tyliai nukrinta
Nuo lubų ant durų, ant spintos...
Šiandieną esi išsigandęs,
Šiandieną esi nelaimingas –
Lyg vieniša kambario kandis.
 
Jauti tą suplėkusią būtį
Ir noris daugiau nei truputį –
Išskridus pro pravirą langą
Su paukščiais padangėj pabūti...
Tačiau realybė aplanko.
 
Ir krinta voratinkliai, krinta
Nuo lubų ant lango, ant spintos,
Ant durų, ant kambario slenksčio,
Ant to, ko labiausiai nekenčia –
Kad tu sau nesi reikalingas...