Kai lapkričio naktį nubudau,
Švietė tik laikrodžio rodyklės ir skaičiai.
Žvaigždžių danguje neradau –
Jas sulesė paukščiai našlaičiai.
 
Tuščias paslaptingas dangau,
Kur baigiasi tavo pločiai ir aukščiai?
Į juodą naktį surikau,   
Kai paliečiau tamsą baugščiai.
 
Apie įkyrųjį lietų nutylėsiu –
Jo lašai į lango stiklą garsiai kaukši.
Kvepėdamas išspaudomis ir pelėsiu,
Į ausį šnibžda: vilku žiemą kauksi.