Į pasimatymą su tavimi
Aš neišleisiu furijos, vampyrės, amazonės,
Lai eina angelas — 
Jis gerumu už tris daugiau ir paprasčiau laimės,
Nes nesineš minties, 
Koks bus glamonių skonis,
Tave regėdamas iš džiugesio
Virš žemės jis plazdės.
Tas laime švytinčio švelnumo apsalimas
Pravers ir orlaides, ir langus, ir duris,
Ir svaigs galva 
Labiau negu nuo vyno,
Ir tavyje poetas gims,
Tačiau pradings karys,
Ir pačios rankos tavo
Prasiskleis ir tiesis,
Kad tą stebuklą savimi patirt,
Ir aš neklausiu, 
Ar mane mylėsi,
Tik leisiu plunksnoms nuo pečių nužirt...
Kai auštant dienai vienas tu prabusi
Su plunksna rankoje, o sieloj — eilėmis,
Žinau, kad mano net be mūšio būsi,
Neliks nei furijai, nei amazonei, nei vampyrei
Ką su tavim daugiau daryt...