Ąžuolai nesirenka vietos,
Kur įleisti šaknis ir augti.
Na, o Tu, taip karštai mylėtas,
Savo meilės tikrosios lauki?

Ąžuolai nesirenka laiko,
Kiek jiems amžių šioj Žemėj skirta.
O Tave ar kas nors sulaiko
Nuo ketinimo rinktis mirtį?

Ąžuolai ošia stiprūs ir drąsūs
Ir savąja jėga dalinas.
Tiktai spindinčios saulėj rasos
Tyliai verkia, kad nepažinęs

Dvasios turtų, širdim žaizdota
Iššvaistai savo meilės galią.
O juk Tau šitiek laisvės duota —
Tu gali pasirinkti kelią!

Ąžuolai nesirenka vietos,
Kur įleisti šaknis ir augti...