Kodėl ruduo ateina, jei nerasiu
Tavęs tam parke, kur girti klevai
Ant  lapų piešia mirtiną ekstazę
Ir kloja žemę lapais – piešiniais,
Kur ant suoliuko liko tuščios vietos
Ir ilgis mūsų baimės bučinių –
Kuriuos droviai po tais klevais paslėpę
Vis laukėme lyg laimės dovanų.
Kalbu už du – tave tyla sukaustė,
Užspaudė lūpas lediniu raktu –
Abu mylėjom rudenį. Maldausiu
Palaukt – į tavo rudenį einu.