Čigoną Romą iš Kirtimų
vargino vogimo sindromas:
visur jis elgėsi nuoširdžiai vienodai – 
ką matau, tą imu.
Kartą vakare išgėręs kanapių arbatos
jis nusprendė gydytis sąžiningu darbu.
Girdint jaunai socialinei globėjai 
jis ne šiaip sau ant vėjo kalbėjo:
būsiu miško kirtėjas,
kirsiu kreivas pušis, epušes ir drebules,
kad net visa girelė drebės,
bet nešiu į namus žmonai(?) Oksanai
daug daug pinigų kaip koks dievas Prometėjas
idant jie žiemą ją ir 12 juodvarnių šildytų.
Visas taboras pritardamas šaukė:
Osana aukštybėse.
Tą savaitę čigonas Romas
dirbdamas miegojo ir miegodamas dirbo,
o sekmą dieną su visu taboru įžengė į dangų.
Te deus laudamus,
dieviškai rėkė Ryanair Boingas,
skriedamas per ištuštėjusius
Kirtimų prospektus ir namus
kai (iš)nešė taborą į Gran Kanariją.
 
Ir jie ten gyveno ilgai ir laimingai,
Ir jų neištiko humanitarinė avarija.