Ruduo artėja su lašeline.
Oranžinis, rūdyti linkęs. Rūkas.
Drėgmė rytinė skverbias į mane.
Tokia, kai aš buvau dar mokinukas.

Aptingę katės, varnos ir kovai.
Languota striukė. Pirštai rašaluoti.
Beržai, kaštonai, liepos ir klevai –
Vien lapai. Tai geltoni, tai languoti.

Uodžiau kvapus kūrenamos anglies.
Erdvėjo ateitis kaip lajos medžių.
Kaštonai blizgūs ant gelsvos žolės.
Nauji sąsiuviniai. Ir vėl iš pradžių

Raudonu pribraukys iki žiemos,
Kai brendama sniegu dar neprašvitus.
Kiemai nenukasti ir tylumos
Pilni, varvekliams kapsint ir nukritus.

Paskum su atlydžiais, pavasariop,
Bus balos ir gležna žolė it kailis.
Vaikystė baigsis. Mokykla... galop.
Ir paskutinis liūdnas ketureilis.