Kas tau esu? Tik debesies šešėlis,
Tik vėjo gūsis – šiurpuliu, ne virpuliu...
Ko nepametęs liksi nepakėlęs,
O aš – krituolė – saldumu nesirpsiu...

Gailiuos? Šiek teik... Juk tuštuma užsmaugia,
Svajonės užsupa, o neviltis – skandina.
Norėčiau būti ne liga, bet slaugė,
Šventų tiesų šviesiausias priminimas,

Tačiau žinau, kad niekuo tau nebūsiu – 
Prošal praslinkęs debesies šešėlis,
Šiurpu per odą tepabraukęs gūsis,
Akmuo prie kelio, kibirkšties neskėlęs...