Sudegusio miško pakrašty
pirštais užgesink paskutinę žvakę
...
Jauti degėsio kvapą?
...
Palauk pirmo pelėdos klyksmo,
dalijančio žemę į keturias dalis.
...
Aš, tu, lietus, akmuo..
...
Tava lemtis, gal prakeiksmas?
...
Ašara, pakeiski upės kryptį,
atgailos atodūsiu prikvieski Šiaurį.
...
Palauk... truputį palauk...
...
Drebulės lapeliai sušnaro, 
sąžinės kalba.
Gal ir tu drebule pavirsi?
Ar bent jau lapeliu...
...
Tačiau tu tamsiuos kemsynuos...
Tarsi bruknė įsišaknijus įklimpai.
...
Sako, smuikas yra
alchemijos ranka —
Atiduok sielą, gal iškilsi.
...
Bijai?
...
Žinok, visi bijo:
Medžio sakai, lapės urvas,
rasa ant pinavijų, net Dievas...
...