Užgeso, ištirpo nušvitusios žvaigždės,                            
Sukrito į žemę svajonės, jausmai...                     
Atodūsiais plazda. Gyvenimas keičias.
Skaudžiausia, kad lieka laimingi tiktai
 
Veidai atminty artimiausių. Bespalviai
Šešėliai ir tų nelaimingų žmonių
Lankysis kasnakt – nekalčiausieji glausis
Paklaikę nuo siaubo juodžiausių spalvų.
 
Nutilusi žemė, drebėti paliovus,
Degėsiais ir dūmais plevens tyloje.
Nejau negana? Ašutinėje saujoj
Suvirpa iš skausmo naktis sugelta.
 
Banguojantis blogis – raudonas mėnulis,
Pažvelgęs pro langus matuoja žingsnius.
Vienintelis kelias sukruvintas guli.
Neverki... Nors verkia žvaigždžių net dangus...