Jei paupy vėl ant akmens sėdėtume,
Išgirst norėčiau daug... Ruošeis juk pasakyt.
Gal man pečius vėl rankomis apglėbtumei?
Tačiau... vartus buvai pakviestas uždaryt.

Ne aš viena tyloj tos atminties budžiu,
Ne vien tik man esi nebepasiekiamas...
Menu dar tavo balsą... Jis ir nesuduš.
Vis tiek prašau – bent sapnuose kalbėkimės.