Upė išėjus iš savo ribų
Užlies baltus piemenis vandeniu.
Ligi kulkšnių pridengs išmintį,
Nutylėjimus slėnio.
Brisim bebalsiai, palikę atmintį dugnui, žuvims.
Palikę gelbėtą mintį ir kvapą,
Motinos krūtį,
Nepakėlę Dievo duotos savo metaforos svorio,
Pasklisim visi nežinodami
Brūzgynų takuos,
Narplynėse dvasios,
Sankryžoj sapno, maldos.
Pamiršę, ko ieškom,
Ieškodami
Užuominos Dievo,
Ir rinksim įrodymus,
Rinksim
Jonvabalius
Bei kitas
Mūsų galaktikos nuolaužas
– – –