Laumės užkalbėjimai
Persmelksiu tavo rūbą, vasara,
Kaitros strėlėm suvarpysiu.
Žemuogėm skylutes užkamšysiu,
Kad išbėgtum akytoj aguonoj.
Suturės vijokliai rankų, apkabins
Liauną smilgą, pakelės sargą.
Laiko kojelėm dulkeles rinksiu,
Kol skonis saldumo ištirps naktyje,
Tvinksniuose rūko skandinto.
Purslelyje bangos tavo veidą, jūra, pagausiu.
Vainiku gėlių, spalvomis apjuosiu.
Bangų mūšoj širdį laukų paskandinsiu,
Kol Vaivos juosta pas mane grįši.