Rasoja ir vėlei vakaro stiklas.
Lašai ant palangės — laikas netikras...
O Tu su puokšte laukimo už durų
Mintim vėl išplauni debesį niūrų...

Arbatos pripilta ant vakaro slenksčio.
Rytas pabunda — pamirštos pievos...
Tyliai netyčia jei prasilenkčiau,
Tegul nepyksta tavasis Dievas...

Buvo naktis — auginom gėlę,
O žydim vėjyje plaukus suvėlę - - -