Aaaa...
Gerklėj, toliau, giliau krūtinėj,
Aš užtaisytas švinu, krumpliais,
Riksmų į vidų pilnas,
Tarp pirštų teisėjauja pilnatis.
 
Vergas savo aš
Vergauju sau
 
Pamiršdamas deguonį, skausmą,
Datas, tėvus, keliones, šlovę,
Svaigulį ir nuodėmes,
 
Bet aš turiu svajonę
Ir aš ten gyvas,
Gyvas per daug...
Spyriais nubudina, į šonkaulius,
Manosios kojos ir liepia
Jas nu(si)plaut.
 
Vergas savo aš
Vergauju sau
 
Pamiršdamas vaikus, gimdyti,
Plaukti, juoktis, žiovaut,
Vairuoti ir dainuot,
 
Bet aš turiu svajonę –
Laipiot kopėčiom
Be atramos.
 
Aaaa...
 
Kas tai? Vaistai?
Gydo mane kasdien.
Kas tai?