Graudi daina
Laikas skuba, o žingsniai lėtėja, kodėl
Praeitis nusinešė gyvybės lašus trapius,
Kaitrūs saulės žvilgsniai tolsta nuo tavęs —
Gal išdžiūvusios gyvenimo versmės lemtis?
Todėl žaliuojantį medį nori paliesti kūnu —
Jo alsavimas nykus lyg mūro siena šalta,
Sieloj negyjančios žaizdos lopyt negaliu —
Girdžiu, kaip šakose skamba graudi daina.
Kodėl vis netyla šnarančių lapų aimana?
Tad mintimis supuosi šakose kartu su ja...
Vakaro žaros spinduliuos gyvybė balzgana,
Jaučiu traukiančią vėsą — žinau, šalia ji, Gaja.