Iš lėto — 
                             girnos
tarsi grįžtų
 
Vėjingas gūsis
Pro malūno sienos plyšį
 
Dar stoviu
                 šalimais
Ir senos mintys
                  skrenda tarsi sniegas
Apdengia obelų šakas — 
 
Belieka laukt
 
Kol naktį,
Tikiuosi, kad bemiegę,
Be mano rankų girnos įsisuks — 
 
Artės taip pavojingai
Debesys, mėnulis,
Pro namo sienų įtrūkius daiktai — 
Gal laikrodis, gal šaukštas,
Radija ar patefonas,
 
Ir mano žingsniai
Iš vaikystės,
 
Pro malūno sparną –
 
Nei debesys nei knygos
Paskutinio žvilgsnio nepridengs.