Jūs ne manęs ieškojot — nuodėmės,
kuri neturi jokio kelio,
kuri aklavietė, rausva dėmė,
kuri jums ūpą ir pagiežą kelia.

Nors nebylus ir kalbintas nekart,
krauju tirštai tirštai aplietas,
aš pasiryžau žodį tart,
nors jis kaip aš atšalęs, kietas.

Manęs ieškojo daugis kitados — 
bet ėjo, klydo ir nerado,
be nuolankumo, be maldos — 
tik ne manęs, o Eldorado.

Aš — kur apleido juos viltis,
aš — kur dievai negimę miršta,
aš — kur nėra dienos, tiktai naktis,
kur dangūs rodo savo pirštą.