Per skeveldras aštrias
Išbučiuok mane, vasaros vėjau,
Kaip laukų ramunes --
Savo lyros aš dar nepadėjau --
Į viršūnes kalnų kopiam mes,
O tenai vieversingajam toly
Ties šventa praraja,
Kur daina daro baltąjį šuolį
Ir girdi, mano meile, tik ją...
Sproginėja tyla edelveisų
Ir granito vėsa --
Per skeveldras aštrias jų ateisiu,
Įsisupus visa
Į svajonės atodūsį mažą,
Užburta skambesy --
Nutapyk gaivų laimės miražą,
Meile mano šviesi.