Dulkelė
Ar mes susitiksim
Nors po tūkstančio metų?
Gal būsim kaip medžiai
Be proto žali.
O gal kaip dulkelės,
Net akiai nematomos
Lengvutės šokėjos
Šviesos spinduly.
Ir jei prasilenksim,
Ar virptels kažkas,
Ar mirksnis erdvėj
Vėl nušvies mūsų kelią?
Ar leis mums Viešpats
Vėl suktis kartu,
Nors
Milijoninę
Sekundės dalelę?
Žiedadulkė,
Skriejanti
Laiko keliu...
Gal buvo jinai
Arba aš, arba tu...