Nelaukia - kur mirgėjo pievos,
Laukuos geltonavo prisirpę rugiai,
Pasilikau - kur trumpos dienos -
Aš čia dabar, čia seniai.
Laikas nutolęs vėjo greičiu,
Nusinešė akimirkas linksmas,
Jos pargrįžta vos girdimu aidu,
Sugražindamas paliktas žaizdas.
Nelaukia ir prie žydinčio sodo,
Šešėlis pradingo, vaizduotėj blanku,
Praeitis nuplaukė, su skausmu nutolo,
Aš dar savo medžių šešėlyje budžiu.
____________________________
Niekas nelaukia, tad ir tu jau nelauk,
Nors žinai - diena ateis, kurią pasitiksi -
O sustok akimirka, nepaliki manęs -
Džiaugsme, liūdesy viena lieku?..