Aš nemėgstu, kai pjūklu per obelį,
Nužydėjo – nespėjo prinokti.
Bet savy Tavo šaką, lyg obuolį,
Auginu, nors nespėju suvokti,

Kad gegužy pavasaris baigias,
Kad pražyla rūkas, kur Rasos...
Gal todėl Tavo žingsniai tik aidas –
Lyg subtitrai po nuotrauka blaškos...

Bet vis tiek aš Tave išdainuosiu –
Akmenėliais, šaltiniais ir rūtom...
Nesupyk, jeigu šiandien vėluosiu –
Aš prisėdau po ąžuolu drūtu - - -