galiu
galiu
užplikyt tau arbatos
į savo mieliausią puodelį
nudaužtu kraštu.
nurinkt dulkeles
nuo sapnais nubarstytų
blakstienų,
sušukuot
nugulėtas plunksnas
ant sparnų...
kol dar rytas kartojas
galiu
sušnabždėti trissyk
savo pamintą taisyklę –
užkoduoti į vėją, į smėlį,
į vėją ir smėlį
galiu –
* * * * * * * * *
ir nors po lietaus
kvepia alyvom
pritemusios gatvės –
viena
be tavęs
pareinu