Neklajoji — nenori atrasti nieko,
gal nebeliko paslapties širdyje,
vėjas blaško šlamėdamas šakomis,
viskas ištirpsta saulės spindulyje.
 
Laikas nebeatranda naujo kelio —
susilieji su gyvenimo banga,
pluši it skruzdė prie šapelio mažo,
džiaugiesi — saulė palietė šilta ranka.
 
Aplinkos pasaulis nutolęs į nežinią —
laiko erdvėj per anksti užsidarei:
neatveri širdies, savęs nedalini,
vienišas pasaulis ir sielos gelmėje.
 
Skausmingai supranti artimo sielą —
sklindantys žodžiai  lieka pagauti,
juk turi gyvenimą vienintelį vieną
ir žodžių prisilietimą visada jauti.
 
Jauti, tačiau negali priimt — netelpa,
ir kodėl nebeliko vietos tavo širdyje,
sielos jautrumą bandai malšinti —
išdalinai viską, tai ką turėjai savyje?