Išeisiu į verkiantį lietų.
Jis mano žingsnius ir tylą uždengs.
Nėra nė vieno, kuris mylėtų
Randus akmeny ir miglą virš vandens.

Tylės apniukęs rytas it išlietas,
Kažkieno rankos varstys duris.
Niekas negrįžta iš tos vietos,
Net paskutinis saulėlydžio spindulys.

Aš neturiu ką atiduoti,
Tik širdį, veriančiais siūlais susiūtą.
Širdy žodžiai ištatuiruoti.
Jie (ir aš) tirpsta lyg jūros putos.

Aš ištirpsiu lietuje su visais žodžiais,
O rytui baigiantis ištirps ir lietus.
Nuvys rudens aušroj lelijos ir rožės,
Tik tu neišeisi, liksi tik tu.