Senas magas nulipdė golemą
Ir į tamsią naktį jį paleido.
Ir nešas milžinas dilemą,
Jaučia šaltį molio veidu.

Verkia golemas sutemoj –
Meistras pamiršo įdėti jam širdį.
Niekas negali sugrįžti namo.
Balsą sutemos ištirpdė.

Sugrįžus namo aplanko dviprasmiškas jausmas,
Ten, kur negali sugrįžti golemas.
Nerimas sielas ir širdis supjausto.
Iš tamsos žvelgia akys negeros.

Senas meistras golemą nulipdė,
Bet atsisakė jam širdį įdėti.
Paklysta migloj kariatidė.
Golemo žingsnių negirdėti.