Būk toks geras, nepamiršk
Ūkanotam horizonte
Saulė leidžiasi už kranto.
Leidžiasi žaviai, bet tyliai,
Kaip dainuočiau aš nebyliai.
Gyvastingam vandeny ji atsispindi,
Tarsi prašydama ją atsiminti.
— Atgalios aš dar sugrįšiu.
— Būk toks geras, pasakyk, kad nepamirši.
Ūkanotam horizonte
Saulė leidžiasi už kranto.
Atspindį palikdama tarytum mintį
Vandeny, kad prisimintum.