Pavasarinė diena,
žavus „užsikūrė“ rytas.
Pirmoji man pamaina,
kavos puodelis prarytas.
 
Šviesi juostelė toli —
štai tuoj, delsiu truputuką,
ir pirmame spinduly
dėkingą gaunu butuką.
 
Užstrigo saulė pusiau —
sau leist skubėti negali,
juk tarp kalvų, kur vėsiau,
dar knarkia upė miegalė.
 
Ankstyva saulė rausva,
šalia miškelis rusena...
Pavasarinė gaiva
man imponuoja nuo seno.