Pavasarinė diena,
žavus „užsikūrė“ rytas.
Pirmoji man pamaina,
kavos puodelis prarytas.
Šviesi juostelė toli —
štai tuoj, delsiu truputuką,
ir pirmame spinduly
dėkingą gaunu butuką.
Užstrigo saulė pusiau —
sau leist skubėti negali,
juk tarp kalvų, kur vėsiau,
dar knarkia upė miegalė.
Ankstyva saulė rausva,
šalia miškelis rusena...
Pavasarinė gaiva
man imponuoja nuo seno.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-03-09 21:06:37
Kažkodėl kyla vaizdas, kad personažas švilpauja, jo kepurės snapelis nukreiptas į šoną... Tai skaitytojo interpretacijos, nes kūrinys labai išraiškingas ir smagus, vienas butukas.
Dėl imponuoja – mane irgi iš pradžių sustabdė, bet kodėl negali tasai linksmas personažas vartoti visokių protingų žodžių? Juk nesakys stogą kelia (nors tai irgi atitiktų nuotaiką).