Kartą gyveno dvi draugės – Kutvėla ir Putvėla. Pirmoji vaikščiojo susivėlusiu „toršeru“ ant galvos, antroji – ant ..., žodžiu, kažkur žemiau, kur putės (vištos) lesa. Arba nelesa. Todėl ir buvo Putvėla. Taigi, išėjo abi draugės į pasaulį jaunikių sau ieškot. Pirmoji lakstė ilgai ir nuobodžiai, metų metais beviltiškai savo suvelta šukuosena „kabindama“ jaunus vyrus. Gi šie nuo jos ševeliūros bėgo kuo tolyn. Palaipsniui jie vis seno ir seno, kol pagaliau visai nuseno bei sukriošo. Kartu su Kutvėla, aišku. Putvėlai gi užteko pirmam sutiktajam karalaičiui savo kuŠuoseną parodyt, ir ji ištekėjusi laimingai nugyveno iki pat gilios mirties.
   Moralas: nebūtina reklamuoti to, kas ir taip gerai žinoma arba matoma; gi paslėpta reklama daug efektyvesnė.


Voldemaras Zacharka