Jeigu šią sekundę į jo laukiantį delną nusileistų snaigė, ranka nusvirtų, jis nebepakeltų. Veidrodinė ašara išbyra iš akies kampučio. Tokio grožio niekam nevalia... jausti. Tarp gigantų n-aukščių namų, gigantiškame mieste... Čia milijonas šviesų ir švieselių. Jis, matęs visko ir viską, sustingo. Nes tokio grožio niekam nevalia jausti.  Ištiesta ranka. Į tolį. Į arti. Prašo. Nesibaik. Švelnus vėjelis glosto skruostą, n-tajame aukšte už jo nugaros plaikstosi balta užuolaida. Nesibaik...
Tokio grožio niekam nevalia jausti. Jis užsimerkia. Kojos žengia į ten, kur ranka nepasiekia.
N-tajame aukšte, gigantiško namo, gigantiškam mieste, užuolaida plaikstosi glostoma vėjo.