Aš turėjau vilties,
Aš tai išskaitau.
Degančių raidžių neliesk –
Jos nudegins sielą tau.

Ar galėtum širdį atiduoti,
Kuri suliepsnotų it smilkalai ugnyje?
Viltis išskris kaip paukščiai sužieduoti,
Tik ar beras kelią atgal pas tave?

Ar galima atimti tai,
Ką žmogus jau patyrė?
Snigo žiedlapiais baltais
Dykuose niekeno tyruose.

Galima netekti visko,
Tik būna sunku susigrąžinti.
Ir viltis numiršta. Ašara ištiško.
Klykia paukštis, patekęs į tinklą.,