Žmogau, žemės vaike,
Po žydinčias pievas
Vaikei vasarinį drugelį.
Šypsojosi saulė, šlamėjo miškai,
Kartodami juoko varpelį,
Bet metai skubėjo, užaugai ir tu,
Rugių brydėm meilę lydėjai.
Širdis nenutilo, skambėjo dainoj
Romantiški meilės varpeliai.
Praskriejo jaunystė, pamojo sparnu,
O tu jai pamot nesuspėjai.
Skubėjai pramintu likimo keliu,
Pamiršęs, kaip skamba varpeliai.