Kada nors galbūt gailėsies, bet reikės
Užmokėt už savo atvirumą:
Nužert nuo atminties
Dulkes gražios vilties.
Netikrą svetimų žmonių artumą.

Kada nors galbūt tikėsies, bet tylės
Tas žmogus, kuriam atvėrei širdį.
Gailėsies praeities prie palaikų vilties,
Gailėsies, kad žmogus tavęs negirdi...

Kada nors galbūt reikės dėl ateities
Nuo visų tvora spygliuota atsitverti.
Nepuoselėk vilties –
Juk tau pačiam reikės
Šią karčią taurę nuoskaudos išgerti.

   Pr.:
   Bet gal nebus tuščias kelias,
   Prisimerkusios sielos žvilgsniu.
   Pakely – beržas žalias,
   Praradimais išbalęs.
   Ir tegul lapai velias
   Su kiekvienu vėjelio dvilksniu, –
   Nekalbės beržas žalias
   Su alksniu.

Kada nors galbūt padėti tau norės
Tas, kuriam jau rankos nebetiesi.
Nustebęs jis tylės
Ir jo širdis kentės,
Bet jo nuoširdumu nebetikėsi.

1985 m.