Prinokęs mėnuo nemigą dalina.
Imu ir aš. Ją imantiems ir barsto...
Įkyrios mintys lenda, nepavargsta,

Kol sapnas iš anų dienų priklysta:
Basa, su strazdanėlėm, ne bekraitė –
Tiek daug savų!.. Prie stalo kvietė eiti...
.........................................................
Sugildė sapnas... Dabartį ragauju –
Namai (ne kraičio skrynios) ištuštėjo.
Takais basos vaikystės vaikšto vėjas...