Storos sienos. Naktiniai šešėliai.
Juodas kryžius mėnulio šviesoj.
Vien skausmu prisigėrusi vėlei
Blaškos, blaškos širdis nežinioj.
 
Celės langas mažytis, vos matos
Seno miesto gyvybės spalva.
Sukas viesulu magiškas ratas,
O jame praeitis suslėgta.
 
O, nejau nepadės? Pasimelsi,
Gulsi kryžium, maldausi globos...
Tvenkias debesys priepuolio baisūs,
Tavo nuodėmes sniegas užklos.
 
Šitaip skauda... Varpams nuskambėjus –
Vėl gyva maldoje nuolankioj
Ir pasaulis brangus užsivėręs.
Juodas kryžius juodoj sutemoj.