O meile manyje!
Išmokyk mane gyventi
liūdesy ir kančioje,
kiekvienoje dienoje,
ilgesingoje, baisioje.
Užlieki juoda neviltim,
išdeginki skausmo ugnim,
apgaubki tamsia naktim,
kur baigiasi viskas mirtim.
Išgrynink ir apvalyki,
kad vėl galėčiau pajusti
banguojantį tavo alsavimą,
džiaugsmo ir palaimos pulsavimą,
mylinčios širdies plakimą,
gyslose – kraujo sruvenimą
pojūčiais savo penkiais,
šešiais ar septyniais,
kas žino, kiek gali jų atsiverti,
jei tik vėl atgimusi tavyje
iš naujo galėčiau gyventi...