Žiba medžių šešėliuose žvaigždės,
Šaltos šakos supas aplink.
Taką nušviečia vienas žibintas,
Snaigės šaukia: dar pasilik!
 
Baltas sniegas lyg pasaka žiba,
Gurgžda žingsniai sušalę speige.
Tykuma, kartais krykšteli paukštis,
Žiba šerkšnas šalta vienuma.
 
Apsnigti pastatai lyg vaiduokliai,
Kaip miražai sniego rūke.
Tyliai stovi rankas nuleidę...
Skamba šalčio melodija.
 
Juodos akys – stiklo nelaisvėj,
Šalto speigo sušalę nagai.
Medžių tunelį tyliai supa.
Spaudžia tylą aplink, ar matai!