Kol sapnas tarp girių saulėtekiu rudenio žais
Kol sapnas tarp girių saulėtekiu rudenio žais,
Kol takas tarp smilgų dar vasaros debesį mena,
Pamok man iš tolių gelsvėjančiais klonių beržais –
Ten mano poezijos paukštės svajonė gyvena!
Taip greitai, taip greit prinoksta tas auksas beržų –
Ir žemė jau geria geltonąjį saulėtą kraują –
O vėjuos jurginų lyg vasaros burės gražu –
Ir lapų pulkai kaip pašiauštosios pusnys keliauja...
Tarp vėstančių žemės delnų tamsesniu vis dažu
Su įniršiu maišosi debesio sparnas su upe –
Aš trokštu nulėkt lig apnuogintų sapno beržų,
O viziją mano jau Baltojo Kalno įsupę
Bekylančios miglos sidabro, kur laimės šešėliai
Palinkę baltais angelais ties bedugne geismų –
Svirtis apie gelmę dainuos rudenėjančiai gėlei,
Kol lapų ugny klevuose neramu neramu,
Kol sapnas tarp girių saulėtekiu rudenio žais,
Kol takas tarp smilgų dar vasaros debesį mena...