Skaitau E. (gar gar gar gir gir gir o lia lia)
O čia čia, jos mane, o lia lia, baltą žiedą
Į saulę pakėlė
-----------------------------
gir gir gir, nešė mane, gar gar gar nešė
kaip lengvą paukštuką...
Ir mane, kaip tave, Eduardai,
Motinos rankos kaip balta obelėlė žiedus
Nešiojo ir kėlė,
Kol pražydo akmuo,
Marmurinės išsiskleidė gėlės
Be nektaro, be bičių
Pašonėje Šklėrių gimtų.
Nemaniau, kad galėtų žydėti akmuo,
Nemaniau, kad į lietų išeitų bala,
O smėlis per grikį — į duoną...
Ką dar pasakyti tau, mama,
Su gėlėm akmeny.
Su duona ant stalo
Per grikį iš smėlio augintą?
Nedaug jau beliko,
Kurie atsiminti taip galim — — —
Bėga ragana neatsigręždama
Per Čepkelius o lia lia,
Per visą kraštą gimtą, o čia čia.
Nemaniau, nemaniau.
Kad taip greitai paminklai išyra
Ir laikas ištirpsta ant lūpų.
Bet paimu knygą
Ir Mieželaitį skaitau,
Jo švarią kaip gintaras lyrą...
Gir gir gir gar gar gar o lia lia ...