Po sniegu susigūžus žemė,
Lygumėlės, kloniai, kalvelės,
Rugių laukas, arimų velėnos...
Tik nerimsta, vingiuoja kelias.

Sniegu dengtas kiemas ir sodas,
Aviliai, kur sumigę bitelės,
Braškių lysvės, kelmas kuprotas...
Tik aukštai obely – genelis.

Pusnynuos kurmio būstas sušalęs,
Pelės urvas, ežiuko guolis,
Nebėra vabalėlių, muselių...
Tik vaikai po sniegą pūškuoja.

Būreliu, kas rogutėm, kas slidėmis,
Nugalėję baimę ir šaltį.
Nuo kalniukų leidžiasi, ritasi,
Prunkščia, nardo po sniegą baltą.

Namo grįžta laimingi, apsalę.
Kartais būna graudu, apmaudu,
Kai pasislepia pirštinės, šalikas
Lig pavasario po sniegu.