Šite balta, kap plunksnų prikritį
Iš dungaus in žemelas pilkas
Aš girdiejau kap žiemiškų rytų
Dievas audė nytely marškas.

Ė kai skietas Dievuliui ažstrigą,
Aštuonnytis runkos ėmė siust
Neradau aš keliūties pramintas
In baltuojancių pievų, laukų.

Išiejau kur tik vedė akelas,_
Tiaip narėjas sugrįžt net griaudu
Atsigrįžus in savą pirkely
Nemaciau auksą kvorbas šiaudų.

Jai kuprinį iš milą uždieją
Baltu gozu aprėdė kap mat
Rodas niekur išeit nesuspėjau,
A jau pėdas ažaušą parnakt.

Susbuntują man žiemas i vasaras
Šitiek metų iškajau tavy,
Priglaudziu sau galvely
Atšlaimi prie akmenią
Ė širdy tuksi metai gyvi.