Tas laukimas...
Dėl ko? Ir kam?
Duria gruodis šaltais ledokšniais.
Galbūt skauda upei, laukam,
Skauda medžiam...
 
Duok delną, na, duokš man –
Aš išbursiu tau tris kelius:
Su daug vingių, tiesų, į aukštį.
Tik parinkti jų negaliu...
 
Skrenda dienos,
Skrenda lyg paukščiai –
Tu matai, kokie jie liūdni,
Kokie kartais būna pavargę,
Atvaizdai jų dings vandeny...
Buvo vasara.
Buvo?
Ar gi?
 
Tavo kelias žinau kuris
(Kitokių iš tiesų nebūna) –
Ten aukštai vis degs žiburys...
Kylant paukštis nejaučia kūno.